- tryneklis
- 1 trynẽklis sm. (2) 1. Šts, Kal prietaisas siūlams vyti (ppr. į šeivas sukti): Įnešk tą kalvaratą trynẽklį šeivoms trinti Užv. Įnešk taukų – reik patepti trynẽklį Vvr. 2. įrankis kam trinti, šveisti: Išpucyk viedrą su tum trynekliù DūnŽ. Tura tokį trynẽklį, nebreik su [v]antkočiu trinti Krš. 3. Lkv žr. tryneklė 1: Trynẽkliai buvo mediniai, iš blankos išrantyti, drobužiams plauti Rt. 4. įrankis kailiams išdirbti: Trynekliu trynė trynė, kol rankoj pūslę sutrynė Slč.
Dictionary of the Lithuanian Language.